Ach tie nelemti patirties taškai

Sviekučiai mielieji ir mielosios,

Bet kuriame žaidimėlyje kilimas lygiais užtikrina stabilumą, stiprybę, naujas galimybes ir norą girtis : „va, aš jau tokiame ir tokiame lygyje… aš krūtas geimeris! ...“ Nežiūrint to noro girtis, vis tik mažesnio lygio žaidėjas su pagarba žiūri į „senbūvį“ kurio „levelis“ keliskart viršija jo. Vadinasi lygis kaip ir suteikia tam tikrą statusą, parodantį, kad žaidėjas ne tik daug laiko praleidžia žaisdamas, bet ir yra tikrai patyręs, stiprus ir žinantis visas galimas vieno ar kito žaidimo vingrybes.

SL'o 3 žaidimo metų avataras (nu kaip čia nepasigyrus 😄 )

Kai tik pasirodė MA, natūralu, kad daugumas puolėme kelti lygius. Ir tik daug vėliau supratome, kad stipriai paskubėjome vertindami šio žaidimo vingrybes. Kai kas vargsta iki šiol, kai kas laiku sustojo, kai kas pasitelkė į pagalbą mėlynus akmenėlius, kai kas net viską pradėjo nuo nulio. Viskam perprasti reikia laiko, kantrybės, pastabumo mokantis iš klaidų, kai kam patikimo vedlio neleidžiančio kartoti kitų klaidų. Net ir tokiame, atrodytų paprastame savo struktūra, žaidime pilna visokių taktikų bei strategijų. Jau ko vertos buvo gudrybės kurių teko imtis norint klubams susirinkti pačius tuos „pačiausius“ trofėjus. Intrigos podiumų siekimuose, po šiai dienai itin neskanus ir nemaloniai nuteikiantis dalykas. Tačiau, kad kada nors teks susidurti su manipuliacijomis lygiu, tikrai nesitikėjau. Beveik kiekviena žemesnio lygio, besistengianti kiek galima labiau sustiprinti savo statistikas mergytė yra susidūrusi su labai paplitusiu dabar MA reiškiniu – piktybiniu taškų dovanojimu, kad tik kuo trumpiau leist „aukai“ pasilikt žemame lygyje. Kam tai yra naudinga nesigilinsiu. Manau daugumai ir taip aišku, o be to ne TUO šiuo mažiu straipsniuku norėjau pasidalinti, nors (kaip prieštaringai tas beskambėtų) ir apie TAI. Palikime tas „kėlėjas“ ramybėje ir grįžkime keliais sakiniais atgal. Pasirodo „levelis“ gali tapti ir šantažo įrankiu.

Savo klube esu mažiausią lygį turinti mergytė. Ir būtent dėl to tenka sulaukti tokio turinio žinučių:

Nesiruošiu aptarinėti laiško autorės ar kodėl mano klubietė jai pralaimėjo. Todėl vardai ir užtušuoti. Tiesiog čia viena iš žinučių kurias kartkartėmis tenka gauti. Pati žinutė nėra nei nemandagi, nei įžeidžianti savo stiliumi. Tik noriu atkreipti dėmesį į šantažo esmę – „jei kas mane nuskriaus, kentėsi tu“.

Identišką situaciją galime pamatyti stebėdami vaikus. Manau ne vienas mūsų esame buvę liūdininkais, o kai kurie net ir dalyviais, kai supykęs ar užspeistas į kampą vaikas pagrasina savo vyresniu broliu, tėvu ar draugu. Taip tiesiogiai yra grasinama skriaudėjui. Mano atveju išeina, kad turiu atsakyti už kitų daromas klaidas ar nesusipratimus? 

Nagrinėjant pateiktą pavyzdį niekaip negaliu suprasti laiško siuntimo prasmės. Tarkim aš oi oi kaip išsigandau, susinervijau, rankos kojos dreba, į klaviatūrą nepataikau, ašaros per skruostus tik byra… pasigailėkit manęs vargšės… tik ne taškai! Viską padarysiu tik ne tai! Oi oi… ir taip toliau. Nuskubu aš pas klubietę ir atsiklaupusi grąžydama rankeles maldauju daugiau nekovoti su stipresne už save. Jei tik mane myli (hm... kažkaip keistai nuskambėjo iš šono), te nepasmerkia tokioms baisioms kančioms kaip lygio kilimui. Žinot, jei į mane kas kreiptųsi su tokia „bėda“, nuoširdžiai pasukiočiau pirštą prie smilkinio. Nu tiesiog protu nesuvokiamas vaikiškumas ir nebrandumas. Negaliu įkąst skriaudėjui, tai davai užpulsiu pirmą pasitaikiusį, nieko su įvykiu nesusijusį, nes jam įkąst sugebėsiu. Ar man čia vienai atrodo, kad prasilenkiama su bet kokia normalia logika?

Vis dar tas SL'as. Nu argi ne angeliukas?

Skaitydama tokio tipo žinutes dažniausiai nusimenu. Ne todėl, kad man kas nors grasina. O todėl, kad rašantis laiškiuką asmuo tikisi nors kokio nors atsako. Deja, tai ir lieka tuščiu tikėjimu. Niekada niekam nesiskundžiau dėl tokių „šantažų“ ir nesiruošiu. Tad jei žinučių autorės tikisi, kad pulsiu aiškintis kas ten ir kodėl jas puola, tai gali ir toliau viltis.

Visada bus norinčių pakenkti. Taip yra gyvenime, to neišvengiame ir internetinėse platybėse. Bet merginos, būkime sąžiningos bent jau pačios sau. Neišsiliekime ant niekuo dėtų tik todėl, kad bijome duoti atkirtį tikriesiems kaltininkams.